Rimannu l’età

L’autru jornu truvannum’a’mari

una spiaggia, mudesta nustrana

dda ci truvai, l’i’ donni chiu’ rari

era un tappitu,di carni munnana.

Truvai  carni, ‘mbastata c’a’ rina

stinnicchiata : e’  mis’a’ sciucari

com’a’  pagghia, nni l’a’ sintina

di l’u’ suli : si faciva  ‘abbruciari.

Mi strincivi, tuttu  ‘ndo’ ‘mpugnu

gia’ chi l’acqua faciva di specchiu

nno riflissu, di l’acqua m’addugnu

ni ddu mezzu : iu l’u’ chiu’ vecchiu.

Vistu chi l’occiu ancora m’aiuta

e taliannumi, surispu l’a’ menti

fin’a’ quannu stu focu ‘nzastuta

scrivu  e’ cantu, e’ vivu  cuntenti.

–         Estati 2010 –

Questa voce è stata pubblicata in Poesie dialettali siciliane e contrassegnata con , , , , . Contrassegna il permalink.

Rispondi

Inserisci i tuoi dati qui sotto o clicca su un'icona per effettuare l'accesso:

Logo di WordPress.com

Stai commentando usando il tuo account WordPress.com. Chiudi sessione /  Modifica )

Foto Twitter

Stai commentando usando il tuo account Twitter. Chiudi sessione /  Modifica )

Foto di Facebook

Stai commentando usando il tuo account Facebook. Chiudi sessione /  Modifica )

Connessione a %s...